- prigėrėlis
- prigė́rėlis, -ė smob. (1) BŽ591 kas prigėrė, paskendo: Trikojė stiklinė musėgauda su išrūgom net juoduoja nuo sparnuotųjų prigėrėlių J.Balt. Kartupy tai stotis buvo prigė́rėlių, jie tę vis išplaukdavo [iš Nemuno] Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.